Teta iš Lenkijos surišo du senus dantų šepetėlius guma. Pagalvojau, kad tai senatvė. O paskui pamačiau, ką ji su jais padaro
Kai teta Aldona, atvykusi į svečius iš Lenkijos, parodė savo „išradimą“, pagalvojau: žmogus sensta, keistus dalykus daro.
Du seni dantų šepetėliai. Surišti guminiu žiedeliu. Tarp jų sulankstytas popierinis rankšluostėlis.
– Kam tau tas? – paklausiau.
Ji nieko neatsakė, tik šyptelėjo. Paėmė mažytį auskarą, kurį aš jau pusvalandį bergždžiai bandžiau išvalyti pirštais. Įdėjo jį tarp šepetėlių. Švelniai suspaudė. Auskaras sėdėjo tvirtai.
– Trisdešimt metų naudoju, – pasakė ji. – Pas mus Lenkijoje visos močiutės taip daro, ir niekas geresnio nesugalvojo.
Kaip pasidaryti per minutę
Reikia trijų dalykų: dviejų senų dantų šepetėlių, popierinio rankšluosčio ir guminio žiedelio.
Prieš naudodami šepetėlius ne burnai, juos gerai nuplaukite ir išdžiovinkite. Jei jie jau tarnavo pagal pirmąją paskirtį, daugiau jų į burną nebedėkite.
Sudėkite šepetėlius šerelėmis vienas prieš kitą. Tarp jų įdėkite sulankstytą popieriaus gabalėlį, kad šereliai nesusipainiotų ir neįsmigtų vienas į kitą. Tada apvyniokite gumą per vidurį. Viskas.
– Gumą gali perstumti aukščiau ar žemiau, – paaiškino teta. – Taip reguliuoji, kaip stipriai spaudžia.
Daugiau nieko nereikia. Jokios technikos, jokių įrankių, jokių išlaidų.
Kodėl tai veikia geriau nei pirštai
Pamėginkite nuvalyti mažą daiktą rankomis. Jis slysta. Krenta. Rieda po baldais. Ir niekada ne ten, kur norite.
Dvigubas šepetėlis laiko tvirtai, bet švelniai. Spaudimas pasiskirsto per šimtus šerelių, todėl joks vienas taškas negauna per daug jėgos. Daiktas yra apkabintas iš abiejų pusių, o jūsų pirštai lieka laisvi ir nesušlampa.
– Kaip profesionalus spaustukas, – pasakė Aldona. – Tik nemokamas ir iš to, ką kiti išmeta.
Šį įrankį galima naudoti smulkiems daiktams valyti, laikyti ar tiesiog patogiai paimti, kai rankos per didelės.
Tačiau yra svarbi išlyga. Dantų šepetėlio šereliai nėra švelnūs visiems papuošalams. Auksą, sidabrą ar paprastą bižuteriją jais valyti galima, bet gintaro, perlų ir opalų geriau neliesti: jie minkšti ir gali pasidengti subraižymais. Tokiems daiktams tinka tik minkšta, drėgna šluostė.
Štai kaip atrodo praktiškai. Auskarą įdėkite tarp šepetėlių taip, kad jis būtų apkabintas iš abiejų pusių. Pamirkykite šepetėlius drungname vandenyje su lašeliu ploviklio ir lengvai braukite. Nespauskite stipriai, nes tikslas yra ne nušveisti, o pakelti nešvarumus. Tada nuskalaukite švariu vandeniu ir nusausinkite minkšta šluoste.
Tokiu būdu pavyksta išvalyti net mažus užkaborius, kur susikaupia odos riebalai ir kosmetika. O jūsų pirštai nė karto neprisiliečia prie smulkaus papuošalo ir jo neišmeta.
Kur dar praverčia
Teta Aldona pasiūlė ištisą sąrašą.
Langų bėgeliai. Dvigubas šepetėlis eina išilgai ir vienu metu valo abi sieneles.
Spintelių vyriai. Ten, kur vienas šepetėlis nepraeina, du praeina ir išvalo iš abiejų pusių.
Čiaupų pagrindai. Apjuosi šepetėliais ir sukioji. Per sekundę švaru.
Kavos aparato detalės, plytelių siūlės, šaldytuvo guma, indų džiovyklos kampai.
– Visur, kur reikia pasiekti siaurą vietą arba laikyti mažą daiktą, – apibendrino teta.
Dar vienas patarimas: jei valote kažką itin smulkaus, pavyzdžiui, sagutę, mažą varžtelį ar akinių detalę, dirbkite virš dubens ar rankšluosčio. Taip, jei daiktas ir iškristų, jis nenuriedės į kriauklės nutekėjimo angą. Tai kainuoja dešimt sekundžių, bet išgelbsti nuo daugelio nusivylimų.
Taisyklė, kuri svarbesnė už patį įrankį
Aldona turėjo tris skirtingus dvigubus šepetėlius. Kiekvienas buvo pažymėtas spalvota juostele.
Raudona skirta vonios kambariui. Mėlyna virtuvei. Žalia papuošalams ir smulkiems daiktams.
– Niekada nemaišau, – perspėjo ji. – Vonios bakterijos neturi patekti į virtuvę. Tai elementaru.
Ši sistema atrodo paprasta, bet apsaugo šeimą nuo kryžminės taršos. Po kiekvieno valymo šepetėlį nuplaukite karštu vandeniu su indų ploviklio lašeliu ir leiskite jam gerai išdžiūti. Drėgnas šepetėlis, paliktas uždarame stalčiuje, greitai tampa bakterijų lizdu.
Jei nenorite naudoti juostelių, galite žymėti šepetėlius flomasteriu ar sulenkti jų rankenėles skirtingai. Svarbu, kad kiekvienas turėtų savo paskirtį ir niekada jos nekeistų.
Saugokite šepetėlius nuo vaikų ir augintinių, ypač jei naudojate juos su valymo priemonėmis. Dantų šepetėlis, kuris dar neseniai tarnavo burnai, gali vėl atsidurti ten, jei jo niekas nepažymėjo. Todėl ryškios juostelės ar atskira dėžutė yra ne tik tvarkos, bet ir saugumo reikalas.
Antras seno šepetėlio gyvenimas
Prieš išmesdami seną dantų šepetėlį, pagalvokite, kam jis dar gali tarnauti. Kieti šereliai puikiai valo plytelių siūles, čiaupų apvadus ir kavos aparato detales. Smulkūs šereliai pasiekia vietas, kur nepasiekia nei kempinė, nei šluostė.
Kai šereliai pasidaro išsiskėtę ir nebeatsistato, įrankį geriau išmesti. Sulankstyti ar sulūžę šepetėliai nebelaiko formos ir nebevalo kaip reikia.
– Aš neišmetu nė vieno šepetėlio, – prisipažino teta Aldona. – Visi gauna antrą gyvenimą.
Dabar ir aš turiu savo dvigubą šepetėlį virtuvės stalčiuje. Raudonų ir žalių nebeturiu, bet pasižymėjau mėlyną. Ir kaskart, kai juo naudojuosi, prisimenu tetos šypseną tą dieną, kai pagalvojau, kad ji išprotėjo.
Jei turite namuose senų šepetėlių krūvelę, pabandykite: sujunkite du, įdėkite popierių ir pažiūrėkite, kiek mažų daiktų staiga tampa lengviau valomi. Ir kiek laiko sutaupote, kai nebereikia vytis nuriedėjusio varžtelio.
Kartais geriausios gudrybės yra visai ne gudrybės. Tai tiesiog atidumas tam, ką kiti pro šalį praleidžia.
