Kapas nuomai: Vokietijoje ir Norvegijoje kapavietė nėra amžina, o pamiršus sumokėti ją galima prarasti
Lietuviai įpratę, kad šeimos kapavietė yra visam laikui. Ten ilsisi seneliai, ten palaidos tėvus, o vėliau galbūt ir mus pačius. Todėl daugelis emigrantų nustemba sužinoję, kad Vokietijoje ar Norvegijoje kapas nėra nuosavybė. Jis tik išnuomojamas tam tikram laikui, o vietiniai dokumentai, kurie apie tai praneša, parašyti žodžiais, kurių nėra jokiame kalbos vadovėlyje. Jei gavote tokį laišką, jį greitai išsiversite vertejas.lt įrankiu, tačiau verta suprasti, kas už tų žodžių slypi.
Vokietija: kapą galima tik išsinuomoti
Vokietijoje kapavietės miesto ar bažnyčios kapinėse teisiškai nusipirkti negalima. Šeima įsigyja tik Grabnutzungsrecht – kapo naudojimo teisę, kuri galioja ribotą laiką. Pats kapas lieka kapinių valdytojo žinioje.
Svarbiausias žodis čia yra Ruhezeit arba Ruhefrist – „ramybės laikas“. Tai minimalus laikotarpis, kurį palaikai negali būti judinami. Dažniausiai jis trunka 20, 25 arba 30 metų, tačiau priklauso nuo žemės ir kapinių taisyklių: pavyzdžiui, Miunchene miesto kapinėse jis yra dešimt metų.
Kai šis laikas baigiasi, šeima turi rinktis: pratęsti naudojimo teisę ir už ją sumokėti arba kapo atsisakyti. Jei teisė nepratęsiama, kapinių administracija gali kapą panaikinti ir vietą panaudoti naujiems laidojimams.
Kiek tai kainuoja? Skirtumai labai dideli. Miunchene, pavyzdžiui, miesto puslapyje nurodomas mokestis nuo kelių dešimčių iki daugiau nei tūkstančio eurų per metus, priklausomai nuo kapo tipo ir vietos.
Dar vienas netikėtumas lietuviui: Vokietijoje kapai tvarkomi griežtai. Jei kapas apleistas, administracija gali įspėti, o neatsakius jį sulyginti su žeme arba apsodinti. Už tai sąskaita siunčiama asmeniui, kuriam priklauso naudojimo teisė.
Norvegija: pirmi 20 metų nemokamai
Norvegijoje tvarka kitokia, bet principas tas pats. Savivaldybės gyventojas turi teisę į fri grav – nemokamą kapą. Jis nemokamas visą fredningstid, „apsaugos laiką“, kuris dažniausiai trunka 20 metų nuo laidojimo.
Pasibaigus šiam laikui, kapas toliau išlaikomas tik sumokėjus festeavgift – kapo nuomos mokestį. Žodis feste norvegų kalboje reiškia išsinuomoti, užsitikrinti teisę. Mokestis paprastai renkamas iš karto už kelerius metus, dažniausiai už penkerius ar dešimt. Sumos nėra didelės, dažnai keli šimtai kronų per metus.
Tačiau kai kurių savivaldybių taisyklėse aiškiai parašyta: jei mokestis nesumokamas per nustatytą laiką po priminimo, nuoma baigiasi, ir vieta gali būti panaudota iš naujo. Laiškas su priminimu ateina pašto adresu, todėl pakeitus gyvenamąją vietą ar grįžus į Lietuvą jį lengva praleisti.
Kaimynai lenkai: dvidešimties metų riba
Panaši tvarka galioja ir visai šalia. Lenkijos įstatymai nustato, kad kapo negalima naudoti pakartotinai anksčiau nei po 20 metų nuo laidojimo. Daugelyje kapinių už vietą mokama būtent už tokį laikotarpį, o jam pasibaigus mokestį reikia sumokėti iš naujo. Lenkiškai tai vadinama opłata za miejsce na cmentarzu. Tad mintis, kad už kapą reikia periodiškai mokėti, nėra vien tolimų Vakarų šalių bruožas.
O kaip Lietuvoje?
Lietuvoje kasmetinio kapavietės nuomos mokesčio dauguma žmonių nėra mokėję, tačiau ir čia kapas nėra visiškai be taisyklių. Savivaldybių tvarkos aprašuose yra sąvoka neprižiūrima kapavietė: tai kapas, kuris ne trumpiau kaip dvejus metus nebuvo tvarkomas ir nustatyta tvarka pripažintas neprižiūrimu. Taip pat vartojamas terminas kapo ramybės laikotarpis, kuris atitinka vokišką Ruhezeit.
Taigi skirtumas ne tas, kad Lietuvoje taisyklių nėra. Skirtumas tas, kad Vakarų šalyse kapas iš pradžių suvokiamas kaip laikina nuoma, o Lietuvoje kaip šeimos vieta kartoms.
Žodynėlis emigrantui
- Grabnutzungsrecht (vok.) – kapo naudojimo teisė;
- Nutzungsberechtigter (vok.) – asmuo, kuriam ši teisė priklauso ir kuriam siunčiami laiškai bei sąskaitos;
- Ruhezeit / Ruhefrist (vok.) – ramybės laikas;
- Grabpflege (vok.) – kapo priežiūra, dažnai atskira mokama paslauga;
- einebnen (vok.) – sulyginti su žeme, panaikinti kapą;
- fri grav (norv.) – nemokamas kapas pirmąjį laikotarpį;
- fredningstid (norv.) – apsaugos laikas;
- festeavgift (norv.) – kapo nuomos mokestis;
- ansvarlig for grav (norv.) – už kapą atsakingas asmuo;
- gravstell (norv.) – kapo priežiūra.
Ką verta padaryti jau dabar
Jei artimasis palaidotas Vokietijoje ar Norvegijoje, išsiaiškinkite, kas oficialiai užregistruotas kaip atsakingas už kapą, ir pasirūpinkite, kad kapinių administracija turėtų dabartinį adresą bei el. paštą. Užsirašykite, kada baigiasi ramybės ar apsaugos laikas. Ir jei kada nors gausite laišką su žodžiais Verlängerung ar fornyelse, neatidėliokite: tai prašymas pratęsti nuomą, nuo kurio gali priklausyti, ar artimojo kapas liks savo vietoje.
