Serbentams po derliaus trąšų nepilu. Dedu tai, ką anksčiau išmesdavau, ir krūmai lūžta nuo uogų
Daugelis sodininkų rudenį serbentus „pamaitina“. Su gera nuotaika, su pilna šaukšto trąšų, su mintimi, kad augalas po derliaus nusipelnė atlygio. Ir būtent tada jam pakenkia labiausiai.
Aš tai sužinojau iš Kęstučio, sodininko iš kaimyninio sklypo, kai pamatė, kaip beriu azotines trąšas po krūmais.
– Ką čia darai? – paklausė jis ramiai, bet žvilgsnis buvo rimtas.
– Maitinu, – atsakiau. – Juk derlių atidavė.
– Dabar juos reikia palikti ramybėje, – pasakė Kęstutis.
Kodėl rudenį azoto nereikia
Po derliaus serbentai pereina į poilsio laikotarpį. Jie ruošiasi žiemai, o ne naujam augimui. Azotas yra trąša, kuri skatina greitą žalios masės augimą, o tai rudenį yra pati blogiausia idėja.
Jei krūmas gauna per daug azoto sezono pabaigoje, jis pradeda leisti jaunus ūglius. Jie auga sultingi ir minkšti, bet nespėja sumedėti. Atėjus šalčiams, tokie ūgliai nušąla, o kartu su jais prarandamas ir dalis kito sezono derliaus.
– Rudenį augalui reikia ne šuolio, o ramybės, – pasakė Kęstutis. – Jis jau viską padarė.
Be to, suaugusiems krūmams, kurie reguliariai mulčiuojami, papildomo tręšimo dažniausiai iš viso nereikia. Tai ir buvo mano pirmoji klaida.
Vietoj trąšų: mulčias
Kęstučio paslaptis paprasta. Jis krūmus mulčiuoja organine medžiaga. Pakanka kelių centimetrų sluoksnio aplink krūmą, apie 5 centimetrų.
Tam tinka visa, ką dažnai išmetame: kompostas, perpuvęs mėšlas, nupjauta žolė, sveiki nukritę lapai. Mulčias lėtai skaidosi ir ilgą laiką maitina dirvožemį. Jis taip pat saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų, išlaiko drėgmę ir slopina piktžoles.
– Mano „trąšos“ guli sandėliuke po stogu, – nusijuokė Kęstutis. – Tai, ką kiti išveža į sąvartyną.
Yra du svarbūs niuansai. Pirma, mulčio nepilkite tiesiai prie ūglių pagrindo, palikite šiek tiek tarpo, kad kamienas nepūtų. Antra, jei serbentų lapai šiemet buvo pažeisti dėmėtlige ar kitomis ligomis, juos geriau surinkti ir pašalinti, o ne naudoti kaip mulčią, nes jie gali užkrėsti krūmą kitą sezoną.
Ir dar viena smulkmena, kurią lengva praleisti. Mulčią verta papildyti kasmet, nes jis nuolat skaidosi ir plonėja. Todėl rudenį paprastai užtenka pridėti naują sluoksnį ant to, kuris dar liko, o ne viską perkasti iš naujo. Taip dirvožemis gauna maisto, o jūs sutaupote jėgų.
Kada mineralinių medžiagų vis tik reikia
Žinoma, ne visada pakanka vien mulčio. Jei dirvožemis aplink krūmus išsekęs ar sodas auga lengvame, smėlingame dirvožemyje, kuriame maistinės medžiagos greitai išsiplauna, papildomas maitinimas gali būti reikalingas.
Šiuo atveju svarbiausia taisyklė: nustatykite, ko iš tikrųjų trūksta. Geriausiai tai atskleidžia dirvožemio tyrimas. Nelaukite, kol serbentai parodys problemų, ir nepilkite trąšų atsitiktinai.
Kai kuriuose sodo centruose parduodami bazalto miltai, kurie naudojami kaip mineralinis priedas dirvožemiui. Juose yra įvairių mineralinių elementų, o tyrimai rodo jų potencialą pagerinti dirvožemio derlingumą. Tačiau tai nėra specializuotos serbentų trąšos, todėl kiekį reikia nustatyti pagal konkretaus gaminio instrukciją ir dirvožemio būklę. Barstykite aplink krūmą ant dirvos paviršiaus, ne tiesiai ant ūglių pagrindo, o paskui lengvai palaistykite.
Jei dirvožemio tyrimas rodo, kad trūksta kalio ar fosforo, rudeniui parduodamos specialios trąšos be azoto. Kai kurie sodininkai naudoja ir medžio pelenus, tačiau tik plonu sluoksniu ir tik ne šarminiame dirvožemyje, kitaip galima dar labiau pakeisti jo reakciją.
Genėjimas, laistymas ir purenimas
Rudens priežiūra neapsiriboja maitinimu. Ji susideda iš kelių paprastų darbų.
Jei krūmas ilgai nebuvo genėtas, pašalinkite silpnas, pažeistas ir senas šakas. Juodiesiems serbentams kasmet verta iškirpti kelis seniausius ūglius, nes jie geriausiai veda vaisius ant jaunesnės medienos. Raudonųjų ir baltųjų serbentų genėjimas kitoks: jie vaisius veda ant vyresnių šakų, todėl jų taip drastiškai nepjaukite.
Jei ruduo sausas, palaistykite jaunus krūmus. Šaknys neturi išdžiūti prieš šalnas.
Žemę aplink krūmą galima atsargiai supurenti, bet negilai. Serbentų šaknys yra arti paviršiaus, todėl gilus kasimas jas pažeistų.
– Mažiau yra daugiau, – kartojo Kęstutis. – Ne viskas, ką gali padaryti, turi būti padaryta.
Jei sode serbentų daug, pradėkite nuo tų krūmų, kurie šiemet daugiausia vargo: davė mažą derlių, buvo sausi ar liko silpni. Jie labiausiai laukia dėmesio. Sveikiems krūmams galima ir nieko nedaryti, tik palikti ramybėje.
Viena taisyklė, kuri veikia
Visa ši rudens sistema galiausiai susiveda į vieną mintį: neperkraukite krūmų. Sveikas suaugęs serbentas, kuris gerai genimas, turi pakankamai drėgmės ir organinio mulčio sluoksnį, jau yra tobulai paruoštas žiemai. Papildoma mineralinė mityba prasminga tik tada, kai dirvožemyje tikrai trūksta tam tikrų elementų.
Nuo to laiko, kai paklausiau Kęstučio patarimo, azotinių trąšų rudenį nebedėjau. Vietoj to surenku lapus, pasikasu kompostą ir aplink kiekvieną krūmą paskleidžiu tvarkingą sluoksnį. Žiemą krūmai tyli. Kai sniegas nutirpsta, ūgliai žali, sveiki, be nušalusių galiukų.
O jūsų sode kokie serbentai ruošiasi žiemai? Prieš eidami su trąšų maišu, pasižiūrėkite, ar jiems tikrai to reikia, o gal užtenka kelių saujų komposto.
