Nekaltas žodis, tarptautinis skandalas: frazės ir gestai, dėl kurių užsienyje kyla kivirčai
Užtenka vieno žodžio ar vieno rankos mostelėjimo, kad draugiškas pokalbis virstų įtampa – o kartais ir kur kas blogiau. Kelionėse ir versle didžiausią painiavą kelia ne sudėtingi terminai, o būtent „nekalti" žodžiai bei gestai, kurie kitoje šalyje reiškia visai ne tai, ką manote. Štai dažniausi spąstai ir kaip į juos nepakliūti.
Trumpai. Trys pagrindiniai bėdų šaltiniai: netikri draugai (žodžiai, kurie skamba pažįstamai, bet reiškia kita), pažodžiui verčiami posakiai ir gestai. Auksinė taisyklė paprasta – jei nesi tikras, geriau nesakyk ir neparodyk.
Žodžiai, kurie išduoda
Klasikinis pavyzdys – ispaniškas embarazada. Anglakalbis, norėdamas pasakyti „man gėda", ištaria „estoy embarazada" ir netyčia praneša, kad yra… nėščias. Panašiai veikia ir caliente: „estoy caliente" reiškia ne „man karšta", o „esu susijaudinęs" (teisingai – „tengo calor").
Vokiškas Gift anglakalbiui atrodo kaip „dovana", o iš tikrųjų reiškia „nuodus". O žodis, keliantis daugiausiai raudonio, – preservatyvas: daugelyje kalbų (lietuvių, prancūzų, ispanų) tai ne maisto konservantas, o prezervatyvas. Todėl sakinys „šiame produkte yra preservatyvų" gali sukelti tikrą sumaištį.
Netikri draugai slypi ir kasdienybėje. Vokietijoje ar Skandinavijoje Gymnasium – ne sporto salė, o gimnazija. Čekiškas pozor! reiškia ne „pozą", o „dėmesio!". Tokie žodžiai pavojingiausi būtent dėl to, kad atrodo suprantami – ir todėl nekyla noro pasitikslinti.
Kai posakis neverčiamas pažodžiui
Antras spąstas – idiomos. Lietuviškas „velniai griebtų" ar „laikyk kumščius" pažodžiui išvertus tampa nesuprantamu arba juokingu. Anglų „break a leg" (sėkmės!) pažodžiui skamba kaip grasinimas, o „I'm dead" (labai juokinga) gali nemaloniai nustebinti. Prancūzų „poser un lapin" pažodžiui – „padėti triušį", o iš tikrųjų reiškia „nepasirodyti į susitikimą". Kalbos jausmą turintys vertėjai pabrėžia: idiomos verčiamos ne žodžiais, o reikšme – ieškant atitinkamo posakio kitoje kalboje.
Gestai, dėl kurių gali gauti į kailį
Žodžius bent jau galima paaiškinti. Gestai suveikia akimirksniu – ir ne visada jūsų naudai:
- Nykštys aukštyn. Jums – „puiku!", bet Irane, Afganistane ir kai kuriose Vakarų Afrikos šalyse tai prilygsta iškeltam viduriniam pirštui.
- „OK" ženklas (nykščio ir smiliaus žiedas). Brazilijoje, Turkijoje, Graikijoje – grubus įžeidimas; Prancūzijoje reiškia „nulis", tai yra „nieko vertas".
- „V" ženklas delnu į save. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje tai – vietinis vidurinio piršto atitikmuo. Delnu į priekį – taika, delnu į save – įžeidimas.
- „Ragai" (smilius ir mažylis). Italijoje ir dalyje Pietų Amerikos tai užuomina, kad pašnekovą apgaudinėja antra pusė.
- Kvietimas sulenktu pirštu. Filipinuose ir Pietų Korėjoje taip kviečiami tik gyvūnai – žmogui tai įžeidu.
- Galvos linksėjimas. Bulgarijoje ir dalyje Balkanų linktelėjimas reiškia „ne", o purtymas – „taip". Įsivaizduokite derybas.
Panašių pavyzdžių yra dešimtys, ir jie ypač svarbūs versle bei diplomatijoje, kur vienas neapgalvotas mostas gali sugriauti visą įspūdį. Ne veltui patyrę keliautojai laikosi paprasto principo: rankas geriau laikyti ramiai, kol nesi tikras, ką jos „sako".
Kaip nepakliūti į bėdą
Trys paprastos taisyklės išgelbsti daugumoje situacijų. Pirma – prieš kelionę ar susitikimą pasidomėkite bent pagrindiniais vietos papročiais. Antra – neverskite pažodžiui: jei posakis skamba keistai net jums, kitakalbiui jis greičiausiai skambės dar keisčiau. Trečia – kilus abejonei, klauskite arba tiesiog susilaikykite.
Versle kaina dar didesnė. Netiksliai išverstas šūkis ar prekės aprašymas gali ne tik prajuokinti, bet ir atbaidyti klientus ar sugadinti sandorį. Būtent todėl rimtos įmonės renkasi ne pažodinį vertimą, o lokalizaciją – tekstą, pritaikytą kultūrai. Kokybiški vertimai visada įvertina ne tik kalbą, bet ir kontekstą, kuriame ji nuskambės.
DUK
Kokia dažniausia klaida verčiant? Pažodinis vertimas. Žodis po žodžio dažnai iškreipia prasmę arba sukuria nejuokingą dviprasmybę.
Ar gestai tikrai gali įžeisti? Taip. Tas pats gestas skirtingose šalyse gali reikšti pagyrimą arba grubų įžeidimą – nuo nykščio iki „OK" ženklo.
Kaip pasiruošti kelionei ar deryboms? Pasidomėkite vietos etiketu, venkite pažodinių vertimų, o svarbiems tekstams pasitelkite profesionalus.
Kodėl verta samdyti vertėją, o ne pasikliauti programėle? Nes automatas nesupranta konteksto, kultūros ir potekstės – būtent ten ir slypi didžiausi spąstai.
Kurie tekstai rizikingiausi? Reklama, šūkiai, sutartys ir viešos kalbos. Juose klaida pastebima iškart ir kainuoja brangiausiai – nuo pašaipos iki prarasto kliento.
Kalba ir kūno kalba keliauja kartu, ir abi gali suklaidinti. Gera žinia – daugumos nesusipratimų išvengiama viena nuostata: nemanyk, kad tavo „akivaizdu" reiškia tą patį ir kitur. O kai kaina per didelė, kad rizikuotum – reklamoje, sutartyse, derybose – patikimas vertimų biuras padeda, kad žinutė būtų suprasta būtent taip, kaip norite. Nes tikslus vertimas – tai ne tik teisingi žodžiai, bet ir ramybė.
