Ne tas pats ir ne dialektas: rusų ir ukrainiečių kalbų skirtumai, spąstai ir kaip neįžeisti
Dažnas mano, kad rusų ir ukrainiečių kalbos – beveik tas pats, tik su akcentu. Tai viena atkakliausių ir jautriausių klaidų. Ukrainiečių kalba nėra rusų kalbos „tarmė" – tai atskira rytų slavų kalba, turinti savo abėcėlę, garsyną ir gramatiką. Leksinis panašumas siekia vos apie 60 % (su baltarusių ar lenkų kalba ukrainiečių kalba kai kur net artimesnė nei su rusų). Praktiškai tai reiškia, kad vien rusiškai mokantis žmogus ukrainietiško teksto ištisai nesupras.
Trumpai. Skiriasi keturi dalykai: abėcėlė (skirtingos raidės), tarimas (ypač garsas „г"), žodynas (daugybė netikrų draugų) ir gramatika (ukrainiečių kalba turi šauksmininką ir sintetinį būsimąjį laiką). O jautriausia dalis – vietovardžiai ir tai, kokia kalba kreipiesi į patį žmogų.
Abėcėlė ir garsai
Ukrainiečių abėcėlėje yra raidžių, kurių rusų kalba neturi: і, ї, є, ґ. Rusų kalba savo ruožtu turi ы, э, ё, ъ, kurių nėra ukrainiečių kalboje. Net vienodai atrodančios raidės skamba kitaip: ukrainietiška „и" tariama panašiai į rusišką „ы", o „і" – kaip rusiška „и".
Ryškiausias garsinis skirtumas – raidė г. Rusų kalboje ji tariama kietai, kaip [g], o ukrainiečių kalboje – gerkliškai, kaip [h]. Todėl ukrainietiškas „гарно" skamba beveik „harno", o vardas Ганна – „Hanna". Vien iš šio garso dažnai galima atspėti, kuria kalba kalbama.
Netikri draugai – kur klysta net pažengusieji
Būtent žodžiai, kurie atrodo vienodai, spendžia daugiausiai spąstų. Keli klasikiniai pavyzdžiai:
- неділя (ukr. sekmadienis) vs неделя (rus. savaitė)
- місто (ukr. miestas) vs место (rus. vieta)
- чоловік (ukr. vyras, žmogus) vs человек (rus. žmogus apskritai)
- гарбуз (ukr. moliūgas) vs арбуз (rus. arbūzas)
- вродливий (ukr. gražus) vs уродливый (rus. bjaurus)
- родина (ukr. šeima) vs родина (rus. tėvynė)
- луна (ukr. aidas) vs луна (rus. mėnulis)
Paskutinės poros – geriausias įspėjimas: вродливий ir уродливый atrodo kaip tas pats žodis, o reiškia priešingus dalykus – „gražų" ir „bjaurų". Pažodinis vertimas čia sukuria tikrą nesusipratimą, o kartais ir nemalonų.
Gramatikos skirtumai
Ukrainiečių kalba išlaikė šauksmininką – atskirą linksnį kreipiniui: друже!, пане!, Оксано!. Rusų kalba jo beveik neteko. Be to, ukrainiečių kalba turi sintetinį būsimąjį laiką: „darysiu" gali būti робитиму (vienu žodžiu), o rusų kalboje tik буду делать (dviem žodžiais). Yra ir būdingas balsių kaitaliojimasis uždaruose skiemenyse: кіт – кота, ніч – ночі. Tokie dėsniai rusų kalbai svetimi, ir būtent jie ukrainiečių kalbai suteikia atpažįstamą skambesį.
Kodėl tai aktualu Lietuvoje
Šie skirtumai nėra vien kalbininkų smulkmena. Lietuvoje šiandien gyvena dešimtys tūkstančių ukrainiečių, o kartu su jais atkeliauja dokumentai, sutartys, medicininiai ir mokykliniai popieriai, kuriuos reikia tiksliai išversti. Painioti abi kalbas – ar automatiškai laikyti ukrainietišką tekstą „beveik rusišku" – reiškia rizikuoti ne tik klaida dokumente, bet ir žmogaus pasitikėjimu. Todėl vis dažniau ieškoma vertėjų, dirbančių būtent su ukrainiečių kalba, o ne tik su rusų.
Kaip neįžeisti
Čia svarbiausia dalis, ir ji nėra vien apie gramatiką.
Nevadinkite ukrainiečių kalbos rusų dialektu. Tai ne tik netikslu, bet ir skaudu daugeliui ukrainiečių – tai atskira, sena ir savarankiška kalba.
Pirmenybę teikite ukrainietiškiems vietovardžiams. Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja formas Kyjivas, Lvivas, Charkivas, Černihivas, Mykolajivas, Dnipras. Tradicinės formos (Kijevas, Lvovas) į lietuvių kalbą atėjo ne iš rusų, o iš rusėnų kalbos dar LDK laikais, todėl išlieka pastoviuose junginiuose (Kijevo Rusia, Kijevo kotletas) – bet gyviems miestams įvardyti verčiau rinktis ukrainietišką variantą.
Neužbėkite už akių dėl kalbos. Nemanykite automatiškai, kad ukrainietis kalba ar nori kalbėti rusiškai. Po 2022-ųjų daugelis sąmoningai perėjo prie ukrainiečių kalbos. Paprasčiausia ir mandagiausia – tiesiog paklausti, kuria kalba žmogui patogiau.
Būtent šiuose niuansuose ir slypi skirtumas tarp mechaniško ir profesionalaus darbo. Kokybiški vertimai visada atsižvelgia ne tik į žodį, bet ir į kontekstą bei žmogų.
DUK
Ar rusas supras ukrainietį? Iš dalies – bendrų žodžių yra, bet ne tiek, kad suprastų ištisą tekstą. Tai atskiros kalbos, ne vienos kalbos variantai.
Ar ukrainiečių kalba – rusų tarmė? Ne. Tai savarankiška rytų slavų kalba su sava abėcėle, garsynu ir gramatika.
Kaip rašyti – Kijevas ar Kyjivas? Lietuviškai oficialiai tinka abu, bet rekomenduojama pirmenybė ukrainietiškai formai Kyjivas.
Kodėl svarbu neapsirikti? Netikri draugai ar netinkama vietovardžio forma gali ne tik iškreipti prasmę, bet ir įžeisti pašnekovą.
Ar galima ukrainiečių tekstą versti per rusų kalbą? Nerekomenduojama. Verčiant „per tarpininkę" kalbą kaupiasi netikslumai, o dėl netikrų draugų prasmė gali iškrypti. Geriausia versti tiesiogiai iš ukrainiečių kalbos.
Rusų ir ukrainiečių kalbos yra giminaitės, bet ne dvynės. Kuo geriau suvoki jų skirtumus, tuo mažiau rizikuoji suklysti – ir kalbiškai, ir žmogiškai. O kai tikslumas tikrai svarbus (dokumentai, oficialūs tekstai), patikimas vertimų biuras padeda išvengti abiejų rūšių klaidų. Pagarba kalbai čia visada yra kartu ir pagarba žmogui.
