„Pagal mane“: frazė, kurią kartojate kasdien, o kalbininkams ji kelia šiurpą
Darbo susitikimas, visi tyli, kol kažkas pagaliau prabyla: „Pagal mane, reikėtų viską atidėti kitai savaitei.“ Visi supranta, niekas nesusiraukia, idėja net gali būti visai gera. Bėda tik ta, kad lietuviškai taip nekalbama. Frazė „pagal mane“ yra viena iš tų, kurias girdime taip dažnai, kad jos klaidingumas tiesiog nebekrenta į akis.
Ją girdime ne tik susirinkimuose. Ji skamba per šeimos vakarienes, kai aptariamos atostogų vietos, televizijos laidose, kai svečiai dalijasi įžvalgomis, ir socialiniuose tinkluose, kur kiekvienas komentaras prasideda nuo asmeninės nuomonės. Kai frazę kartoja visi, ji ima atrodyti savaime suprantama. Bet verta pažiūrėti, iš kur ji iš tikrųjų atėjo.
Kodėl „pagal“ čia netinka
Prielinksnis „pagal“ lietuvių kalboje turi aiškias pareigas. Jis rodo atitikimą kokiai nors tvarkai ar pavyzdžiui: „pagal planą“, „pagal įstatymą“, „pagal receptą“. Jis gali rodyti ir vietą ar kryptį: „eiti pagal upę“, „sodinti pagal tvorą“.
Tačiau nuomonei reikšti lietuvių kalba turi savų, daug senesnių priemonių. Sakydami „pagal mane“, iš tikrųjų tarsi teigiame, kad kažkas daroma pagal mus, lyg būtume taisyklė ar matas. Nuomonės prasmės šis prielinksnis lietuvių kalboje neturi, ją jam „priskolino“ kaimyninės kalbos.
Iš kur ji atkeliavo
Užtenka pažiūrėti, kaip tą pačią mintį sako kaimynai, ir viskas paaiškėja:
- lenkiškai: według mnie, pažodžiui „pagal mane“;
- rusiškai: по-моему;
- ukrainietiškai: на мою думку, pažodžiui „mano mintimi“;
- latviškai: manuprāt, sulieta iš „mano protu“;
- estiškai: minu arvates, „mano manymu“;
- angliškai: in my opinion, „mano nuomone“.
Lenkiškas variantas su lietuvišku „pagal mane“ sutampa beveik žodis į žodį. Tai klasikinis vertinys, kai svetima konstrukcija perimama ištisai, tik žodžiai pakeičiami savais. Įdomu, kad latviai, mūsų kalbos giminaičiai, šią mintį išreiškia per „protą“, ir tai labai artima lietuviškam „mano manymu“.
Ką sakyti vietoj jo
Gera žinia ta, kad lietuviški variantai nėra nei sudėtingi, nei pasenę. Rinkitės pagal situaciją:
- mano nuomone – neutralu, tinka visur;
- mano manymu – kiek šiltesnis, kasdieniškesnis variantas;
- mano supratimu – kai norite pabrėžti, kad taip suprantate situaciją;
- mano galva – šnekamajai kalbai, skamba gyvai ir lietuviškai;
- man atrodo, aš manau – paprasčiausia ir dažniausiai pati natūraliausia išeitis.
Taigi „Pagal mane, reikėtų atidėti“ virsta „Mano manymu, reikėtų atidėti“ arba tiesiog „Manau, reikėtų atidėti“. Sakinys tampa trumpesnis ir skamba užtikrinčiau.
Ta pati šeima: kiti „ant“ ir „pagal“ spąstai
„Pagal mane“ turi nemažai giminaičių, kurie į mūsų kalbą atkeliavo tuo pačiu keliu. Keletas dažniausių:
„Ant rytojaus“. „Ant rytojaus jis išvažiavo.“ Taisyklingai: kitą dieną arba rytojaus dieną.
„Ant kiek“. „Ant kiek tai tiesa?“ Lietuviškai užtenka paprasto kiek: „Kiek tai tiesa?“ Arba kokiu mastu, jei kalbate oficialiau.
„Ant greitųjų“. „Ant greitųjų užkandau.“ Taisyklingai: greitosiomis arba paskubomis.
„Eiti ant susirinkimo“. Į renginius einame su prielinksniu į: į susirinkimą, į koncertą, į pamoką.
„Skambinti pagal telefoną“. Skambiname telefonu, be jokio prielinksnio, lygiai kaip rašome rašikliu ar važiuojame autobusu.
Kaip atsikratyti įpročio
Pakeisti įprastą frazę sunkiau, nei atrodo, nes ji ištariama automatiškai, net nepagalvojus. Keli paprasti būdai padeda:
Pasirinkite vieną pakaitalą. Nebandykite iš karto vartoti visų penkių variantų. Išsirinkite vieną, pavyzdžiui, „mano manymu“, ir savaitę sąmoningai jį kartokite. Po kurio laiko jis pats ims šokti ant liežuvio.
Pradėkite nuo rašymo. Žinutėse ir laiškuose klaidą pastebėti lengviau nei kalboje. Kai rašydami įprasite rinktis lietuvišką variantą, jis natūraliai persikels ir į šnekamąją kalbą.
Paprašykite artimųjų pagalbos. Šeimoje ar tarp kolegų galima susitarti švelniai pataisyti vieni kitus. Svarbu, kad tai būtų žaidimas, o ne priekaištas, tada mokytis daug smagiau.
Tiesiog praleiskite. Dažnai įžangos frazės visai nereikia. „Reikėtų atidėti“ skamba ne mažiau įtikinamai, o kartais net tvirčiau.
Ar tai tikrai taip svarbu?
Kasdieniame pokalbyje su draugu dėl „pagal mane“ niekas nenukentės, ir niekas jūsų nebaus. Tačiau kalbos redaktoriai pastebi, kad būtent tokios smulkmenos labiausiai išduoda tekstą rašiusį žmogų: oficialiame laiške, darbo pokalbyje, pranešime ar viešame įraše jos krenta į akis greičiau nei kablelio klaida.
Be to, lietuviški variantai dažnai skamba geriau. „Mano galva“ turi charakterio, „manau“ yra tiesiog trumpiau. Kartais taisyklinga kalba nėra nuobodi pareiga, o tiesiog gražesnis būdas pasakyti tą patį.
Jei abejojate, kaip tą pačią mintį sako kitos kalbos, išbandykite vertejas.lt vertėją ir palyginkite. Kartais būtent toks palyginimas geriausiai parodo, kur į mūsų kalbą įsliūkino svetimas modelis.
O kokią frazę jūs girdite dažniausiai ir įtariate, kad ji ne visai lietuviška? Parašykite komentaruose, galbūt ją išnagrinėsime kitame įraše.
