Lietuviai sako „lyja kaip iš kibiro“, o anglai mini kates ir šunis: kaip lietų apibūdina kitos tautos
Kai lauke pliaupia taip, kad per kelias sekundes sušlampi iki siūlo galo, lietuvis pasakys, kad lyja kaip iš kibiro. Anglas tokioje situacijoje ištars „it's raining cats and dogs“, t. y. pažodžiui „lyja katėmis ir šunimis“. Norvegas pasakys, kad lyja raganomis, o čekas – kad iš dangaus krenta karučiai.
Stiprus lietus yra vienas tų reiškinių, kuriuos kiekviena tauta apibūdina savaip. Vertėjui tai tikras galvosūkis: pažodžiui išvertus posakį, skaitytojas gaus ne lietų, o keistą vaizdą. Todėl verta pažiūrėti, ką iš tikrųjų „krenta iš dangaus“ skirtingose kalbose.
Lietuviškas kibiras ir rusiškas viedras
Lietuvių kalboje stiprus lietus dažniausiai „pila kaip iš kibiro“. Vaizdas aiškus ir buitiškas: vanduo krenta ne lašais, o visa srove, lyg kas apverstų pilną indą.
Vyresnės kartos žmonės kartais sako ir „lyja kaip iš viedro“. Čia jau susiduriame su barbarizmu: „viedras“ atkeliavo iš rusų kalbos žodžio „ведро“, kuris ir reiškia kibirą. Rusai sako „льёт как из ведра“, ukrainiečiai turi beveik tą patį posakį, o lenkai sako „leje jak z cebra“, kur „ceber“ yra didelis medinis kibiras arba kubilas. Taigi kibiro vaizdas yra bendras visam regionui.
Lietuvių kalba turi ir daugiau spalvingų posakių. Sakoma, kad „dangus prakiuro“ arba kad „lyja kaip pro rėtį“. Pastarasis vaizdas ypač tikslus: vanduo krenta iš visų pusių vienu metu.
Katės ir šunys: iš kur jie atsirado?
Angliškas „raining cats and dogs“ yra turbūt garsiausias lietaus posakis pasaulyje, tačiau jo kilmė iki šiol neaiški. Kalbininkai mini kelias versijas, bet nė viena nėra patvirtinta.
Pirmieji panašūs pavyzdžiai randami XVII a. anglų literatūroje. 1652 m. dramaturgas Richardas Brome'as savo pjesėje rašė, kad lis šunimis ir šeškais. Kiek vėliau, 1738 m., Jonathanas Swiftas panaudojo posakį su katėmis ir šunimis kūrinyje, kuriame pašiepė to meto madingas, bet tuščias frazes. Matyt, posakis jau tada buvo plačiai žinomas.
Viena populiari versija teigia, kad per smarkias liūtis Londono gatvėmis plaukdavo nuskendusių gyvūnų kūnai. Swiftas viename ankstesniame eilėraštyje iš tiesų aprašė purviną miesto lietų, kurio srovės nešė šiukšles ir negyvus gyvūnus. Kita versija sako, kad katės ir šunys miegodavo ant šiaudinių stogų ir per lietų iš ten nuslysdavo. Šią istoriją kalbininkai laiko išgalvota, nes jai nėra jokių patikimų įrodymų.
Tikėtina, kad posakis tiesiog gimė kaip juokingas perdėjimas. Katės ir šunys buvo kasdieniai gyvūnai, todėl jų „lietus“ skambėjo absurdiškai ir buvo lengvai įsimenamas.
Daiktai, krentantys iš dangaus
Daugelyje kalbų iš dangaus krenta ne gyvūnai, o įvairiausi daiktai:
- Prancūzai sako „il pleut des cordes“, t. y. lyja virvėmis. Vaizdas suprantamas: stiprios liūties srovės atrodo kaip ištemptos virvės.
- Vokiečiai turi panašų posakį „es regnet Bindfäden“, t. y. lyja siūlais ar špagatais.
- Olandai sako „het regent pijpenstelen“, t. y. lyja pypkių kotais.
- Čekai teigia, kad „padají trakaře“, t. y. krenta karučiai.
- Graikai sako, kad lyja kėdžių kojomis.
- Brazilai kartais sako, kad lyja kišeniniais peiliukais. Tai turbūt aštriausias lietaus vaizdas pasaulyje.
Žmonės, krentantys iš dangaus
Kai kuriose kalbose iš dangaus krenta net žmonės.
Norvegai sako „det regner trollkjerringer“, t. y. lyja raganomis arba trolių moterimis. Danai turi posakį „det regner skomagerdrenge“, kuris pažodžiui reiškia, kad lyja batsiuvių mokiniais. Velsiečiai sako, kad lyja senomis moterimis ir lazdomis, o Pietų Afrikos afrikanų kalboje sakoma, kad lyja senomis moterimis su vėzdais.
Kodėl būtent senos moterys? Tikslaus atsakymo nėra, bet tokie posakiai rodo, kaip liaudies vaizduotė mėgsta absurdą. Kuo keistesnis vaizdas, tuo lengviau jis prilimpa.
Indai, kaip ir pas mus
Kitos tautos, kaip ir lietuviai, renkasi buitinius indus. Ispanai sako „llueve a cántaros“, t. y. lyja ąsočiais. Italai sako „piove a catinelle“, t. y. lyja dubenimis. Suomiai sako „sataa kuin saavista“, t. y. lyja kaip iš kubilų. Šie posakiai artimiausi mūsų kibirui ir juos išversti lengviausia.
Ką tai reiškia vertėjui
Tokių posakių niekada negalima versti pažodžiui. Jei angliškame tekste parašyta „it's raining cats and dogs“, lietuviškame vertime turi būti „pila kaip iš kibiro“, o ne katės ir šunys. Kitaip skaitytojas sustos ir ims svarstyti, kas iš tikrųjų nutiko.
Būtent dėl to automatiniai vertėjai kartais suklysta. Jie pažodžiui išverčia frazę ir praranda prasmę. Geras vertimas perteikia ne žodžius, o vaizdą: kiekvienos kalbos skaitytojas turi pamatyti tą patį stiprų lietų, tik savo kalbos „indu“.
Kitą kartą, kai lauke pils kaip iš kibiro, prisiminkite, kad tuo metu kažkur Norvegijoje iš dangaus krenta raganos, o Čekijoje – karučiai. Lietuviškas kibiras, palyginti su jais, atrodo visai ramiai.
