Lampadkė ar kapų žvakė? Lenkai ją vadina žodžiu, kuris, manoma, atkeliavo iš lietuvių kalbos
Prieš Vėlines prekybos centrų įėjimus užpildo dėžės su spalvotomis žvakėmis, o kapinėse jų būna tiek, kad vakare tamsa nušvinta raudonai ir gintariškai. Tačiau paklausus, kaip šis daiktas vadinasi, atsakymų girdime įvairių. Vieni sako „žvakė kapams“, kiti „lampadkė“, pasienio kraštuose galima išgirsti ir „zničius“. Kuris variantas teisingas ir iš kur atsirado kiti?
„Lampadkė“: rusiškas palikimas
Žodis „lampadkė“ yra rusizmas. Jis kilęs iš rusiško лампадка, mažybinės formos žodžio лампада. Iš pradžių taip vadintas nedidelis aliejinis žiburėlis, kuris stačiatikių namuose degdavo prieš ikoną. Žodis per graikų kalbą siekia senąjį graikų lampas – „deglas, šviestuvas“. Iš tos pačios šaknies kilę ir mūsų „lempa“, ir angliškas lamp.
Sovietmečiu „lampadkė“ prigijo šnekamojoje kalboje ir imta ja vadinti bet kokią žvakę stikliniame indelyje. Bendrinėje kalboje jos geriau vengti.
„Zničius“: žodis, apėjęs ratą
Įdomiausia šios istorijos dalis yra lenkiškas žodis znicz. Lenkijoje taip vadinama kiekviena kapų žvakė, o lapkričio pradžioje šis žodis skamba visur: kupić znicze, zapalić znicz.
Žodynai nurodo, kad į lenkų kalbą jis atėjo per baltarusių зніч iš lietuvių kalbos žodžio žynys. Taip senovės lietuviai vadino žinovus ir šventųjų apeigų atlikėjus, kurie, kaip pasakojama senuosiuose šaltiniuose, prižiūrėjo amžinąją ugnį. Ilgainiui lenkų kalboje znicz ėmė reikšti šventąją ugnį, vėliau amžinąją liepsną, o galiausiai paprasčiausią žvakę ant kapo.
Svarbi pastaba: kai kurie istorikai abejoja, kiek tikslūs senieji pasakojimai apie lietuvių šventąją ugnį, nes juos daugiausia užrašė svetimšaliai kronikininkai. Tačiau pati žodžio kelionė per baltarusių ir lenkų kalbas žodynuose nurodoma gana vieningai. Tad kai lietuvis pasienyje sako „zničius“, jis tam tikra prasme grąžina žodį namo, tik jau su lenkišku kirčiu ir visai kita reikšme.
Vis dėlto bendrinėje lietuvių kalboje „zničius“ yra polonizmas, todėl rašant jo geriau nevartoti.
Kaip sakyti taisyklingai
Lietuviškai paprasčiausia ir visada teisinga – kapų žvakė. Tinka ir „žvakė kapams“, „žvakutė“, „atminimo žvakė“. Jei žvakė yra plastikiniame ar metaliniame gaubte su dangteliu, galima sakyti ir „žibintas“ ar „žibintėlis“.
Dažna smulki klaida – žvakidė. Žvakidė yra ne pati žvakė, o laikiklis, į kurį žvakė statoma. Todėl „nupirkau dešimt žvakidžių kapams“ dažniausiai reiškia ne tai, ką norėta pasakyti, nebent iš tiesų pirkote laikiklius.
O amžinoji ugnis yra visai kitas dalykas: tai nuolat deganti liepsna prie memorialų, pavyzdžiui, žuvusiesiems pagerbti.
Kodėl ant kapų apskritai deginame ugnį
Paprotys daug senesnis už bet kurį iš minėtų žodžių. Liaudies tikėjimuose ugnis rudens tamsoje turėjo padėti sugrįžtančioms vėlėms rasti kelią ir jas sušildyti. Krikščionybėje žvakės liepsna simbolizuoja amžinąją šviesą ir viltį. Šios dvi prasmės lietuviškose kapinėse susiliejo taip, kad šiandien jau sunku pasakyti, kur baigiasi viena ir prasideda kita.
Ne veltui ir kitos kalbos pavadinimą dažnai kuria iš žodžio „šviesa“, o ne „žvakė“. Vokiečių Grablicht ir norvegų gravlys pažodžiui reiškia „kapo šviesa“: svarbu ne daiktas, o tai, ką jis skleidžia.
Kaip kapų žvakė vadinama kitomis kalbomis
Šis klausimas aktualus ne tik kalbininkams. Tūkstančiai lietuvių Vėlines sutinka Anglijoje, Norvegijoje, Airijoje ar Vokietijoje ir prieš lapkričio 1-ąją ieško, kur nusipirkti žvakių. Ten paprastai pakanka lenkiškos parduotuvės: paprašius znicz, jus supras iš karto. Jei reikia sudėtingesnio sakinio, pavyzdžiui, paklausti kapinių darbuotojo, ar galima palikti degančią žvakę, jį greitai išsiversite vertejas.lt įrankiu.
Štai kaip kapų žvakė vadinama kaimynų ir emigracijos šalių kalbomis:
- angliškai: grave candle, grave lantern arba memorial candle. Didžiojoje Britanijoje tokios žvakės ant kapų nėra įprastos, todėl dažniausiai jų rasite tik lenkiškose ar lietuviškose parduotuvėse;
- vokiečiai sako Grablicht arba Grabkerze – „kapo žvakė“. Vokietijoje jas lengva nusipirkti net degalinėse;
- norvegiškai: gravlys. Norvegijoje žvakes ant kapų dažniau uždega per Kalėdas nei lapkritį;
- lenkiškai: znicz, daugiskaita znicze;
- latviškai: kapu svece, beveik pažodžiui kaip mūsų „kapų žvakė“;
- ukrainiečiai ir rusai sako лампадка – tas pats žodis, iš kurio kilo mūsų „lampadkė“.
Ką verta atsiminti
Kai kitą kartą stovėsite kapinėse prie spalvotų žvakių eilės, prisiminkite, kad paprasčiausias žodis yra ir taisyklingiausias – kapų žvakė. „Lampadkė“ atėjo iš rusų, „zničius“ iš lenkų, nors šis žodis, manoma, kažkada pats išėjo iš lietuvių kalbos. O ugnis, kurią uždegame savo artimiesiems, kalbos nepaiso: ji vienodai šviečia ir Vilniaus Rasose, ir Londono priemiesčio kapinėse.
