„Helou, vynas?“ Ne visai: ką iš tikrųjų reiškia žodis „Halloween“ ir kada Helovinas 2026
Spalio pabaigoje parduotuvių lentynos nusidažo oranžine ir juoda spalvomis, ant palangių atsiranda išskobti moliūgai, o vaikai ima planuoti kostiumus. Tačiau užtenka paklausti, kaip ši šventė vadinasi lietuviškai, ir prasideda ginčai. Vieni rašo „Helovinas“, kiti – „Helovynas“, treti apskritai renkasi angliškąjį „Halloween“.
Pasirodo, už šio trumpo žodžio slypi kelių šimtmečių kalbos istorija.
Kada švenčiamas Helovinas 2026 metais
Helovinas visada švenčiamas spalio 31 d. 2026 m. ši data išpuola šeštadienį, todėl tikėtina, kad vakarėliai ir renginiai šiemet bus gausesni nei įprastai.
Data atsitiktinė nėra. Helovinas – tai išvakarės prieš lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną. O Lietuvoje iškart po jos, lapkričio 2-ąją, minimos Vėlinės.
Šis artumas kai kam kelia nepatogumų. Helovinas mirusiųjų pasaulį dažnai vaizduoja kaip baisų ir juokingą, o Vėlinės lietuviams yra rimtas, ramus atminimo laikas. Todėl Lietuvoje kasmet pasigirsta diskusijų, ar svetima šventė neužgožia savos tradicijos.
Išskaidykime žodį „Halloween“
Žodis „Halloween“ atrodo vientisas, tačiau iš tikrųjų tai sutrumpinimas. Jo šaknys – senoje angliškoje frazėje All Hallows' Even, kuri reiškia „Visų šventųjų išvakarės“.
Pažiūrėkime į kiekvieną dalį atskirai:
- All – „visi“.
- Hallows – „šventieji“. Šis žodis kilęs iš senosios anglų kalbos ir giminingas šiuolaikiniam žodžiui holy(„šventas“). Šiandienėje anglų kalboje jis beveik nebevartojamas – daugelis jį prisimena nebent iš knygų apie Harį Poterį.
- Even – senovinis žodžio evening („vakaras“) variantas. Iš jo kilo ir eve, reiškiantis išvakares, pavyzdžiui, Christmas Eve – Kūčios.
Laikui bėgant ilgas pavadinimas trumpėjo. Iš All Hallows' Even liko Hallowe'en, kur apostrofas žymėjo praleistą raidę, o vėliau dingo ir jis. Taip atsirado mums pažįstamas „Halloween“.
Žodį išpopuliarinti padėjo ir literatūra. XVIII a. pabaigoje škotų poetas Robertas Bernsas parašė eilėraštį „Halloween“, kuriame aprašė kaimo žmonių spėliones ir papročius tą naktį. Taip vietinis škotiškas pavadinimas pasklido plačiau ir ilgainiui tapo bendru visam angliškai kalbančiam pasauliui.
Taigi pažodžiui šis žodis reiškia ne „siaubo naktį“ ir ne „moliūgų šventę“, o paprasčiausiai „šventųjų vakarą“.
Ne „helou“ ir ne „vynas“
Lietuviškai ausiai žodis „Helovynas“ skamba įtartinai pažįstamai: pradžia primena angliškąjį pasisveikinimą „hello“, o pabaiga – mūsų „vyną“. Išeina kažkas panašaus į „Helou, vynas!“ – visai tinkamas tostas spalio pabaigos vakarėliui.
Deja, nei viena, nei kita dalis su tuo nesusijusi. Hallow neturi nieko bendra su hello – tai žodis „šventasis“. O weennėra jokia vyno giminaitė: angliškai vynas yra wine, o šventės pavadinimo pabaiga liko iš žodžio even, tai yra „vakaras“.
Tikėtina, kad būtent ši netyčinė asociacija su „vynu“ ir yra viena iš priežasčių, kodėl rašyba su y lietuviams atrodo tokia natūrali. Kalbininkai panašų reiškinį vadina liaudies etimologija: nepažįstamą žodį nesąmoningai „pritempiame“ prie gerai žinomo savo kalbos žodžio.
Kodėl lietuviškai rašome „Helovinas“, o ne „Helovynas“
Čia slypi viena dažniausių rašybos klaidų. Daugelis rašo „Helovynas“, nes angliškame tarime balsis atrodo ilgas. Net kai kurie oficialūs dokumentai ir institucijų pranešimai šventę vadina būtent taip.
Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija kitokia: šis svetimžodis adaptuojamas su trumpuoju i, todėl taisyklinga forma yra Helovinas. Paaiškinimas paprastas – rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas aiškiai nežymimas, todėl, perimdami žodį, lietuviai jį pritaiko pagal savo rašybos įpročius, o ne pagal tarimą.
Tą patį principą matome ir kitur: daugelis į lietuvių kalbą atėjusių angliškų žodžių pritaikomi ne pažodžiui, o pagal lietuvių kalbos sistemą.
Įdomu ir tai, kad yra pasiūlytas ir lietuviškas atitikmuo – Vaiduoklių šventė. Jis prigijo mažiau, tačiau tiems, kurie vengia skolinių, tai puiki alternatyva.
Šventė, senesnė už savo pavadinimą
Pats žodis „Halloween“ – krikščioniškos kilmės, tačiau šventės papročiai daug senesni. Jie siejami su keltų Samhaino švente, žyminčia vasaros pabaigą ir tamsiojo metų laiko pradžią. Keltai tikėjo, kad tą naktį riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių tampa itin plona.
Kai į Britų salas atėjo krikščionybė, senieji papročiai neišnyko – jie susipynė su naujomis tradicijomis. Žmonės ėmė eiti nuo durų prie durų ir prašyti vadinamųjų sielos pyragų, žadėdami už tai pasimelsti už mirusiųjų sielas. Būtent iš šio papročio ilgainiui išsivystė šiandieninis vaikų saldainių rinkimas.
Įdomus faktas: pirmieji Helovino žibintai buvo daromi ne iš moliūgų, o iš ropių. Airiai ir škotai jose išdrožinėdavo baisius veidus, kad atbaidytų piktąsias dvasias. Moliūgai išpopuliarėjo tik tada, kai emigrantai šią tradiciją atsivežė į Ameriką – ten moliūgų buvo daug, o išskobti juos daug lengviau.
Mažasis Helovino žodynėlis
Kartu su švente į mūsų kalbą atkeliavo ir daugybė angliškų žodžių. Štai kaip juos galima išversti:
- Trick or treat – vaikų šūkis, einant per kaimynus. Lietuviškai dažniausiai sakoma „Saldainis arba išdaiga“. Pažodžiui – „gudrybė arba vaišės“.
- Jack-o'-lantern – išskobtas moliūgas su žvake viduje. Pavadinimas kilęs iš airių legendos apie gudruolį Džeką, kuris apgavo velnią ir buvo pasmerktas amžinai klajoti su žibintu rankoje.
- Costume party – kostiumų vakarėlis, persirengėlių vakarėlis.
- Haunted house – „namas, kuriame vaidenasi“, arba tiesiog vaiduoklių namai.
Beje, lietuvių kalba pabaisų pavadinimų turi daugiau nei pakankamai: baisas, baubas, baidas, baisūnas, baisuolis. Tad Vaiduoklių šventei lietuviškų žodžių tikrai netrūktų.
Dažniausi klausimai
Ar „Helovinas“ rašomas didžiąja raide? Taip, kaip šventės pavadinimas jis rašomas didžiąja raide, panašiai kaip Kalėdos ar Velykos.
Ar Helovinas yra lietuviška šventė? Ne. Tai anglosaksiškų šalių tradicija, Lietuvoje išpopuliarėjusi tik per pastaruosius dešimtmečius. Lietuvių tradicijoje šiuo laiku minimos Vėlinės, skirtos mirusiųjų atminimui.
Kaip taisyklingai linksniuoti? Helovinas, Helovino, Helovinui, Heloviną, Helovinu, Helovine. Pavyzdžiui: „Per Heloviną vaikai vaikšto po kaimynus.“
Kitą kartą, rašydami kvietimą į spalio pabaigos vakarėlį, jau žinosite ne tik kaip taisyklingai parašyti šventės pavadinimą, bet ir ką jis iš tikrųjų reiškia: šventųjų vakarą, o ne siaubo naktį.
