„Bachūras“ graikiškai – kastruotas jautis? Internete plintanti legenda ir tikroji žodžio kilmė
„Einam su bachūrais į krepšinį“, „Tu bachūras ar ne?“ – šis žodis Lietuvoje skamba jau ne vieną dešimtmetį. Jis reiškia vaikiną, vyruką, savos kompanijos narį, o kartais net pagyrimą: bachūras – tai tikras vyras, į kurį galima pasikliauti.
Tačiau internete jau seniai sklando istorija, kuri šį pagyrimą paverčia įžeidimu. Esą žodis „bachūras“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia… kastruotą jautį. Ar tai tiesa? Išsiaiškinkime.
Legenda: graikai, jautis ir konkurencija
Interneto žargono žodynuose galima rasti tokią versiją: žodis kilęs iš graikiško bakhurios, kuriuo neva buvo vadinamas jautis, kastruotas tam, kad nekonkuruotų su geresnių savybių patinu. Ši istorija skamba įspūdingai, ją smagu papasakoti draugams, todėl ji ir plinta iš lūpų į lūpas.
Tačiau ji turi vieną didelę bėdą. Patikimuose šaltiniuose tokio graikiško žodžio rasti nepavyksta. Įdomu tai, kad tai pastebėjo ir patys interneto žodynų skaitytojai. Po šia versija vienas jų rašė ieškojęs graikiško žodžio bakhuriosužsienio kalbų šaltiniuose ir neradęs nė vieno, o visi puslapiai su šiuo žodžiu buvo lietuviški.
Tai klasikinis liaudies etimologijos pavyzdys: istorija atsiranda viename šaltinyje, yra perrašoma kitur ir galiausiai pradedama laikyti faktu, nors jos pradžios niekas negali parodyti.
Tikroji kilmė: hebrajų kalba ir „išrinktieji“
Tikroji žodžio „bachūras“ istorija ne mažiau įdomi, tik visai kitokia. Žodis kilęs iš hebrajų kalbos žodžio bachur (בחור), kuris reiškia jaunuolį, jauną vyrą.
Šio žodžio šaknis siejama su hebrajišku veiksmažodžiu bachar – rinktis, išrinkti. Taigi pirminė žodžio prasmė yra ne „kastruotas“, o atvirkščiai – išrinktasis.
Žodžio reikšmė per amžius keitėsi:
- Biblijoje bachur iš pradžių buvo vartojamas kalbant apie atrinktus, karo tarnybai tinkamus vyrus, rinktinius karius.
- Vėliau jis ėmė reikšti jauną vyrą pačiame jėgų žydėjime.
- Talmudo laikais juo vadintas nevedęs vyras.
- Viduramžių Europoje žydų bendruomenėse bachurim tapo įprastu pavadinimu jauniems vyrams, studijuojantiems Talmudą religinėse mokyklose – ješivose.
Jidiš kalboje, kuria kalbėjo Rytų ir Vidurio Europos žydai, šis žodis tariamas bocher ir reiškia nevedusį jaunuolį.
Kartais bachur tapdavo net garbės titulu. Žydų enciklopedijoje minima, kad viduramžių šaltiniuose šis žodis buvo taikomas ir vedusiems vyrams, o vienas garsus rabinas apie žymų mokslininką pavartojo posakį bachur zaken – „senas bachūras“. Taip buvo pabrėžiama, kad žmogus visą gyvenimą liko mokinys.
Izraelietis jus suprastų
Įdomiausia, kad šis žodis gyvas ir šiandien. Šiuolaikinėje hebrajų kalboje bachur reiškia tiesiog vaikiną, o moteriškoji forma bachura – merginą. Taigi jei Izraelyje pasakytumėte „bachūras“, jus greičiausiai suprastų: žodis, kurį laikome lietuvišku žargonu, ten yra visiškai įprastas kasdienis žodis.
Kaip žodis atkeliavo į Lietuvą
Kodėl hebrajiškas žodis tapo toks populiarus būtent lietuvių šnekamojoje kalboje? Atsakymo ieškoti verta Lietuvos istorijoje.
Lietuva šimtmečius buvo vienas svarbiausių žydų kultūros centrų Europoje. Lietuvos žydai, vadinami litvakais, garsėjo savo ješivomis, kurių reputacija siekė toli už šalies ribų. Jidiš kalba skambėjo Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse, turguose ir dirbtuvėse, todėl nemažai jos žodžių pateko ir į lietuvių šnekamąją kalbą.
Tikėtina, kad „bachūras“ yra vienas tokių žodžių. Kaip tiksliai jis įsitvirtino lietuvių kalboje – per tiesioginį bendravimą, per rusų kalbą ar per gatvės žargoną – vienareikšmiškai pasakyti sunku. Tačiau kilmė iš hebrajų kalbos per jidiš yra gerokai labiau pagrįsta nei istorija apie graikų jautį.
Kodėl legenda tokia gaji
Jei tikroji kilmė žinoma, kodėl istorija apie kastruotą jautį vis dar plinta? Yra kelios priežastys.
Pirma, ji juokinga. Istorija, kurioje pagyrimas pasirodo esąs įžeidimas, idealiai tinka pasijuokti iš draugo.
Antra, ji skamba moksliškai. Graikų kalba daugeliui asocijuojasi su senove ir mokslu, todėl net ir išgalvota graikiška kilmė atrodo patikimai.
Trečia, mažai kas tikrina. Interneto žodynuose kiekvienas gali parašyti bet ką, o vėliau tas tekstas tampa „šaltiniu“ kitiems.
Kaip patiems patikrinti žodžio kilmę
Jei norite patys išsiaiškinti, iš kur kilo kuris nors žodis, verta remtis ne vartotojų pildomais žargono žodynais, o patikimesniais šaltiniais: etimologiniais žodynais, enciklopedijomis ar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijomis. Geras ženklas yra tada, kai kilmė patvirtinama keliuose nepriklausomuose šaltiniuose ir skirtingomis kalbomis. Jei istorija randama tik viename šaltinyje ir tik viena kalba, tikėtina, kad tai legenda.
Kaip pasakyti lietuviškai
Bendrinėje lietuvių kalboje „bachūras“ laikomas žargonu, todėl oficialiuose tekstuose jo verta vengti. Lietuvių kalba turi daug gražių atitikmenų:
- vaikinas – neutralus ir universalus;
- vyrukas – šiltesnis, draugiškesnis;
- jaunuolis, jaunikaitis – oficialesni, knyginiai;
- bernas – senesnis, kaimiškas žodis.
Vis dėlto draugų kompanijoje „bachūras“ greičiausiai išliks dar ilgai. Ir tai nėra blogai – žargonas yra gyvos kalbos dalis.
Išvada
Taigi kitą kartą, kai kas nors pasakys, kad „bachūras“ graikiškai reiškia kastruotą jautį, galėsite ramiai atsakyti: tai legenda, kurios patvirtinimo nerandama. Tikroji kilmė veda į hebrajų kalbą, kur šis žodis reiškė jaunuolį, o jo šaknis – išrinkimą.
Ironiška, bet tiesa yra visiška legendos priešingybė. Bachūras – ne tas, kuris pašalintas iš konkurencijos, o tas, kuris buvo išrinktas.
