Akivaizdu, jog gyvename laikotarpyje, kuomet skaitmeninis pasaulis vis labiau mažina ribą tarp kalbų ir kultūrų. Šiandien galime bendrauti, žiūrėti turinį ar net dirbti su žmonėmis iš kitų šalių be vertėjų ir kalbos barjerų. Technologijos, ypač automatinis vertimas ir dirbtinis intelektas, dabar leidžia lengviau ir greičiau suprasti vienas kitą nei bet kada anksčiau. Socialiniai tinklai, vaizdo turinys ir balso atpažinimo sistemos sukūrė naują bendravimo formą, kuri pasiekiama būtent skaitmeniniame pasaulyje.
Dabar naršant internete, neretai galima matyti svetaines pritaikytas skirtingomis kalbomis. Dažniausiai jos būna paruoštos keliomis populiariausiomis kalbomis – įprastai vietine kalba, anglų kalba bei dar keliomis kitomis, kurios yra aktualios tai rinkai. Tačiau net jeigu svetainė neturi turinio paruošusi kita kalba, galima kelių mygtukų paspaudimu pasinaudoti automatizuotu vertimu, kurį taiko pati naršyklė. Vertime klaidų gali pasitaikyti, tačiau bendras vaizdas bus suprantamas – tokia paprasta funkcija atveria galimybes naršyti internete be jokių papildomų sienų.
Skirtingomis kalbomis galima ne tik naršyti internete, bet ir mėgautis socialiniais tinklais. Žmonės vieni kitiems rašo komentarus sau priimtina kalba – vieno mygtuko paspaudimu galima išsiversti žinutę į anglų ar kitą suprantamą kalbą ir bus aišku, kas parašyta komentaruose. Šiuolaikinės technologijos leidžia mėgautis bet kokiomis paslaugomis internete – nesvarbu, kokia tai būtų kalba ir kas yra siūloma. Ar tai tam tikros šalies vietinis naujienų portalas, ar tai CBet lažybos internetu, ar tai pramoginis sporto turinys, ar bet kas kitas – viską galima išsiversti sau suprantama kalba.
Daugiausiai prie nykstančio kalbos barjero skaitmeniniame pasaulyje prisideda tokie automatiniai vertino įrankiai kaip „Google Translate“, „DeepL“ ar dirbtinis intelektas. Naudojantis skirtingais vertėjais, galima iš karto išsiversti tam tikrą naujieną, svetainės turinį, komentarą, žinutę ar bet ką kitą.
Jeigu automatiniai vertėjai jau nėra jokia naujiena, tai dabar galime matyti, kaip tiesioginis vertimas persikelia į kitas platformas. Pavyzdžiui, „Youtube“, „Zoom“ ar „Teams“ turi realiojo laiko subtitrus, kas leidžia suprasti kitakalbius be jokių papildomų pastangų. Įsijungus jums suprantamos kalbos subtitrus, galima matyti tiesioginį vertimą.
Dirbtinis intelektas nuolat tobulina kalbų atpažinimą ir konteksto supratimą, todėl tik laiko klausimas, kada tiesioginis vertimas turės dar mažiau klaidų ir dar labiau palengvins bendravimą skaitmeninėje erdvėje. Atsiranda ir balso vertimo įrenginių, kurie leidžia bendrauti keliaujant ar dirbant tarptautinėje aplinkoje – tai yra ženklas į ateitį, kad kalbos barjeras gali pranykti ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir kasdieniame gyvenime.
Socialiniai tinklai daugeliui iš mūsų užima didelę dalį gyvenime. Naršant „Instagram“, „TikTok“, „Facebook“ ar kitose platformose, galima matyti turinį ir iš kitų pasaulio šalių. Algoritmas rodo turinį nepriklausomai nuo kalbos, kadangi vos kelių mygtukų paspaudimu galima rodomą turinį išsiversti. Vizualinis bei garso turinys suprantamas universaliai – tam nereikia ir žodžių. Jeigu prie turinio yra pateikiamas aprašymas – jį iš karto galima išsiversti suprantama kalba.
Automatiniai subtitrai ir kiti papildomi vertimai leidžia sekti kūrėjus iš bet kurios pasaulio šalies. Tai yra galimybė tiek kūrėjams iš Lietuvos pasiekti plačiąją rinką, tiek ir užsienio kūrėjams rasti fanų Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje. Sparčiai tobulėjantis tiesioginis vertimas daug prisideda prie to, kad ir laisvalaikio pramogose nebebūtų jaučiamas kalbos barjeras.
Šiuo metu bene daugiausiai prie nykstančio kalbos barjero prisideda ne kas kitas, o dirbtinis intelektas. DI nuolat mokosi ir tobulina savo žinias, kas leidžia atpažinti skirtingus dialektus, akcentus ar net emocijas. Tokie balso asistentai kaip „Siri“, „Alexa“ ar „Google Assistant“ geba kalbėti keliomis kalbomis, kas stipriai palengvina tiek bendravimą internete, tiek ir tam tikrų užduočių pateikimą.
Šiuo metu dar galima matyti nemažai dirbtinio intelekto daromų klaidų, ypač kai naudojamas automatinis vertimas subtitruose. Tačiau tai yra ta vieta, kur ateityje klaidų turėtų mažėti ir su skirtingomis kalbomis skaitmeninėje erdvėje iš viso nebebus jokių problemų. Jau dabar dirbtinis intelektas padeda susikalbėti su žmogaus vertėjo, ateityje viskas turėtų būti tik dar paprasčiau.
Skaitmeninis pasaulis tai nėra tik pramogos – tai vieta, kur galima mokytis ir gerinti savo žinias. Galima naudotis įvairiais vertėjais arba galima kalbų išmokti pačiam. Tokios programėlės kaip „Duolingo“, „Babbel“, „Memrise“ stipriai prisidėjo prie to, kad populiarėtų savarankiškas kalbų mokymasis.
Išmoktas žinias galima pasitikrinti skirtingose socialinėse platformose arba tiesiog kalbant su dirbtiniu intelektu, kuris tuo pačiu pataisys klaidas ir dar labiau prisidės prie mokymosi proceso. Šiais laikais kalbos mokymasis tapo prieinamas visiems – nereikia mokytojo ir kitų mokinių, nereikia vykti į klases – viskas pasiekiama internetu, tereikia noro ir pastangų mokymuisi.
Internete dažnai susitinka žmonės iš skirtingų šalių, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis. Nors dažniausiai internete dominuoja anglų kalba, šiais laikais bendravimas gali būti palaikomas ir kitais būdais. Emocijos, vaizdai, „emoji“ ir populiarėjanti „meme“ kultūra mažina skirtingų kalbų ribą, kadangi susikalbėti arba bent jau suprasti kontekstą galima ir kitais būdais.
Jeigu pažvelgtume į žaidimus, ypač didelį populiarumą turi tie žaidimai, kuriuos galima žaisti internete. Čia susirenka žaidėjai iš viso pasaulio, formuojasi speciali žaidimo kalba, kur bendraujama raktažodžiais. Net kai sunku suprasti vienas kitą, ieškomi būdai, kaip perteikti tam tikrus dalykus. Yra nemažai pavyzdžių, kuomet žmonės išmoksta kalbų žiūrėdami filmus, tuo tarpu žaidimai internete irgi tampa būdų pažinti naują kalbą.