Vertimo mokslas Lietuvoje: 

Poreikis suprasti kitas kalbas tikrai nėra tik šių dienų. Jau prieš daugelį šimtų metų žmonės ieškojo būdų – kaip paprasčiau išmokti kalbą arba kaip susikurti strategiją, kuri galėtų padėti greitai rasti verstinius žodžius.

Pats vertėjas, kaip šios profesijos atstovas, kito. Juolab, šiuo metu naudodami kokybiškas vertimo sistemas kiekvienas gali versti tekstus, tad ir poreikis tapo vis mažesnis.

Pirmieji vertimai Lietuvoje buvo orientuoti į religinius aspektus, būtent Krikščionybę: giesmės, maldos bei kiti. Ištakos siekia XVI amžių, tačiau matoma, kad patys vertimai buvo atliekami kur kas anksčiau, tik šiuo metu nėra likę pavyzdžių.

Pats ankstyviausias vertimas, kuris yra fiksuojamas – 24 poterių eilutės, kurios buvo užrašytos Dzūkų tarme ir vadinosi „Tractatus sacerdotalis” (,,Traktatas kunigams“). Išleistas dar 1503-ais metais, tad Renesanso pradžioje – Lietuvoje jau buvo vertimų.

Patys pirmi vertėjai, kurie žinomi, kadangi rasti jų vertiniai, yra Stanislovas Rapolionis, Jurgis Zablockis, Abraomas Kulvietis ir kiti, kurie taip pat gyveno XVI amžiuje. Jie tikrai nustebtų, kaip šiais laikais efektyviai, greitai verčia vertėjas Google bei kitos programos, kurios geba ne tik tiksliai išversti žodžius, tačiau net ir kurti sakinių struktūras taip sumažinant darbus vertėjams.

Žinoma, visiems vertėjams labai puikiai žinoma M. Daukšos pavardė, kadangi tai žymus religinės tematikos vertėjas, kuris dirbo XVI amžiaus pabaigoje. Garsiausi jo darbai yra “Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus”, “Postilė” ir kiti. Vertimai pasižymėjo ne tik tikslumu, tačiau taip pat ir kalbos gaiva, kuri leido visiškai kitos kultūros žmonėms suprasti – ką norėjo pasakyti turinio kūrėjas.

Šiais laikais lietuvių-anglų vertėjas sukurtas tam, kad būtų galima kur kas paprasčiau suprasti kitos kalbos dokumentus, žmones. Lygiai tais pačiais tikslais vertimai buvo naudojami ir anksčiau. Žinoma, papildomai buvo stengiamasi šviesti žmones, kadangi kai savi nekūrė – beliko tik versti kitų kūrybą.

XVIII amžiuje daugiausia darbo teko Mažosios Lietuvos šviesuoliams, o XXI amžiuje tokiais gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas.